Cooltūristės and Adomas Žudys
WHAT ZARATHUSTRA DID NOT SAY, 2017 (link to Vimeo)
Audio-visual 3D installation
What Zarathustra did not say: audio-visual Lithuanian transformation studio
A movie theatre “Lietuva” (Lithuania) was built in 1965 in Vilnius. The largest and the most modern wide-screen cinema became a place for premieres and film festivals. The privatisation of the cinema in 2002 caused numerous protests, which lead to courts and subsequent abandonment. It opened the doors for the last time on February 1, 2017 before its demolition. Now it’s a construction site for a private Museum of Modern Art.
Cooltūristės and Adomas Žudys addresses both architectural and cinematographic construction of the space, which through cinema’s existence acquired symbolic cultural value. A movie theatre ‘Lithuania’ refers to Lithuania in state of transformation where cinematographic illusion is changed into a dynamic museum of the (upcoming) Future. The relationship between cinematic illusion and architecture is emphasized by translating outer spaces into inner spaces and vice versa, creating a never-ending 3D clip.
Upon entering a ghostly movie theatre its inner space sounds like organ music. This music echoes fanfares from Richard Strauss’ piece ‘Also Sprach Zarathustra’, inspired by Nietzsche. It is a musical motif which Stanley Kubrick used in the film ‘2001: A Space Odyssey’ as a sign of transformation: one hears it at the beginning upon seeing the Sun, Earth and Moon; further on, when the ape-man learns how to use a tool; and at the end when man transforms into ‘Star-Child’. The motif that marks these evolutionary transformations intertwines with the first notes of Lithuanian national anthem, thus the audio space unfolds the political (architecture) and the cultural (cinema) transformations of ‘Lithuania’ to Lithuania.
Main technical information:
Audio-visual study of Lithuania’s transformation employs the basics of photogrammetry. Photogrammetry is the science of making measurements from photographs and, by using technology, creating a virtual 3D object. With the help of 3D technology, and by using the element of glitch, and by sewing the outlines of buildings with each other, a unique and surreal vision of architecture and city is created. The old, the new, the traditional and the digital are intertwined.
Idea: Cooltūristės
3D video: Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys (AWK)
Music: Pijus Džiugas Meižis (Münpauzn)
//
Cooltūristės ir Adomas Žudys
KO NESAKĖ ZARATUSTRA, 2017 (link to Vimeo)
Audiovizualinė 3D instaliacija
Ko nesakė Zaratustra: Audiovizualinė Lietuvos transformacijos studija
Kino teatras “Lietuva” yra Lietuva transformacijos stadijoje, kinematografinę iliuziją keičiant į dinamišką Ateities (būsimą) muziejų. Iliuzijos ir architektūros santykį nagrinėja Cooltūristės ir Adomas Žudys išversdami išorines erdves į vidines ir atvirkščiai, sudarydami nesibaigiančią3D kilpą. Įžengus į vaiduoklišką kino teatrą jo viduriai suskamba kaip vargonai. Tai Münpauzn muzika, kurioje girdisi Nietzsche’s įkvėpto Richardo Strausso kūrinio “Taip kalbėjo Zaratustra” fanfaros. Tai muzikinis motyvas, kurį Stanley Kubrickas panaudojo filme “2001: Kosminė odisėja” kaip transformacijos ženklą: jis pasigirsta pradžioje, kai rodoma Saulė, Žemė ir Mėnulis, vėliau kai žmogbeždžionė išmoksta naudoti įrankį, ir pabaigoje, kai žmogus transformuojasi į “žvaigždžių vaiką”. Šis evoliucinius virsmus žymintis motyvas susipina su Lietuvos himno pirmosiomis natomis. Taip garsinėje erdvėje išskleidžia politinės (architektūra) ir kultūrinės (kino filmas) “Lietuvos” kaip Lietuvos transformacijos.
Pagrindinė techninė informacija:
„Lietuvos Studija“, paremtas naujos fotografijos priemonės – fotogrametrijos – pagrindais. Tai būdas skanuoti statišką objektą padarant rinkinį nuotraukų, ir, naudojant kompiuterinę technologiją, padaryti iš jų tekstūruotą trijų dimensijų virtualų objektą. Apdirbant objektus 3d programomis, įvedant „trikdžio“ (glitch) elementą, ir susiuvant 3d pastatų fasadus vienas su kitu, susidaro unikali, siurrealistinė miesto/architektūros perspektyva. Sena, nauja, tradiciška ir skaitmeniška yra susipynę.
Idėja: Coolturistės
Vaizdas: Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys (AWK)
Muzika: Pijus Džiugas Meižis (Münpauzn)
WHAT ZARATHUSTRA DID NOT SAY, 2017 (link to Vimeo)
Audio-visual 3D installation
What Zarathustra did not say: audio-visual Lithuanian transformation studio
A movie theatre “Lietuva” (Lithuania) was built in 1965 in Vilnius. The largest and the most modern wide-screen cinema became a place for premieres and film festivals. The privatisation of the cinema in 2002 caused numerous protests, which lead to courts and subsequent abandonment. It opened the doors for the last time on February 1, 2017 before its demolition. Now it’s a construction site for a private Museum of Modern Art.
Cooltūristės and Adomas Žudys addresses both architectural and cinematographic construction of the space, which through cinema’s existence acquired symbolic cultural value. A movie theatre ‘Lithuania’ refers to Lithuania in state of transformation where cinematographic illusion is changed into a dynamic museum of the (upcoming) Future. The relationship between cinematic illusion and architecture is emphasized by translating outer spaces into inner spaces and vice versa, creating a never-ending 3D clip.
Upon entering a ghostly movie theatre its inner space sounds like organ music. This music echoes fanfares from Richard Strauss’ piece ‘Also Sprach Zarathustra’, inspired by Nietzsche. It is a musical motif which Stanley Kubrick used in the film ‘2001: A Space Odyssey’ as a sign of transformation: one hears it at the beginning upon seeing the Sun, Earth and Moon; further on, when the ape-man learns how to use a tool; and at the end when man transforms into ‘Star-Child’. The motif that marks these evolutionary transformations intertwines with the first notes of Lithuanian national anthem, thus the audio space unfolds the political (architecture) and the cultural (cinema) transformations of ‘Lithuania’ to Lithuania.
Main technical information:
Audio-visual study of Lithuania’s transformation employs the basics of photogrammetry. Photogrammetry is the science of making measurements from photographs and, by using technology, creating a virtual 3D object. With the help of 3D technology, and by using the element of glitch, and by sewing the outlines of buildings with each other, a unique and surreal vision of architecture and city is created. The old, the new, the traditional and the digital are intertwined.
Idea: Cooltūristės
3D video: Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys (AWK)
Music: Pijus Džiugas Meižis (Münpauzn)
//
Cooltūristės ir Adomas Žudys
KO NESAKĖ ZARATUSTRA, 2017 (link to Vimeo)
Audiovizualinė 3D instaliacija
Ko nesakė Zaratustra: Audiovizualinė Lietuvos transformacijos studija
Kino teatras “Lietuva” yra Lietuva transformacijos stadijoje, kinematografinę iliuziją keičiant į dinamišką Ateities (būsimą) muziejų. Iliuzijos ir architektūros santykį nagrinėja Cooltūristės ir Adomas Žudys išversdami išorines erdves į vidines ir atvirkščiai, sudarydami nesibaigiančią3D kilpą. Įžengus į vaiduoklišką kino teatrą jo viduriai suskamba kaip vargonai. Tai Münpauzn muzika, kurioje girdisi Nietzsche’s įkvėpto Richardo Strausso kūrinio “Taip kalbėjo Zaratustra” fanfaros. Tai muzikinis motyvas, kurį Stanley Kubrickas panaudojo filme “2001: Kosminė odisėja” kaip transformacijos ženklą: jis pasigirsta pradžioje, kai rodoma Saulė, Žemė ir Mėnulis, vėliau kai žmogbeždžionė išmoksta naudoti įrankį, ir pabaigoje, kai žmogus transformuojasi į “žvaigždžių vaiką”. Šis evoliucinius virsmus žymintis motyvas susipina su Lietuvos himno pirmosiomis natomis. Taip garsinėje erdvėje išskleidžia politinės (architektūra) ir kultūrinės (kino filmas) “Lietuvos” kaip Lietuvos transformacijos.
Pagrindinė techninė informacija:
„Lietuvos Studija“, paremtas naujos fotografijos priemonės – fotogrametrijos – pagrindais. Tai būdas skanuoti statišką objektą padarant rinkinį nuotraukų, ir, naudojant kompiuterinę technologiją, padaryti iš jų tekstūruotą trijų dimensijų virtualų objektą. Apdirbant objektus 3d programomis, įvedant „trikdžio“ (glitch) elementą, ir susiuvant 3d pastatų fasadus vienas su kitu, susidaro unikali, siurrealistinė miesto/architektūros perspektyva. Sena, nauja, tradiciška ir skaitmeniška yra susipynę.
Idėja: Coolturistės
Vaizdas: Dalia Mikonytė ir Adomas Žudys (AWK)
Muzika: Pijus Džiugas Meižis (Münpauzn)
